- karoti
- 1 karóti, kãro (kãra, kãri, -ója), -ójo intr., kãroti, -oja, -ojo 1. PK120, Q243, BŽ506 kyboti, kabėti: Karau, kabu SD399. Nuleistas, karąs SD205. Pakabintas kybo, pakartas kãro J(Kos119). Rūdijo kilpinė ir aštrus kardas, ant sienos bekarodami V.Krėv. Kepurė karo ant sienos Mrs. Tarp eglaitės žvakučių karojo auksinės girliandos rš. Karo svirne kančiukėlis, aš jį nusitrauksiu Mrk. Zomkelis kãro ant durų Vrn. Jo rankos karo nusvirusios, lyg jis nežinotų, kur jas dėti I.Simon. Eikit, berneliai, dabotie, kap ta kalelė karoja (kaba pakarta) Tvr. Nuo galvos karo baltasis kasnykas A1885,45. Viena jo ranka karojo nuleista nuo lovos rš. Karo ant medžio SPI130. Smerties, ant mūsų visur karančios, neregime DP581. ^ Kãro karikas, tupi tupikas (lašiniai ir katinas) Gs. Vidury dvaro blynas karo (mėnuo) Srv. Vidu dvaro žarna kãroja (svirtis) Lz. 2. prk. būti prikibusiam, prisirišusiam, riogsoti: Ant tų darbelių ir karok tu man taip (nesitrauk nuo tų darbų) Kč. | Ko tu tę kari (sėdi be darbo, būni) kas vakaras pas tą durnių? Arm. 3. skursti, vargti, neėdusiam būti: Karo kai šuneliai, ir gana Krok. | Arkliai per dieną ant pieskyno karo Lp. \ karoti; iškaroti; nusikaroti; prakaroti; susikaroti
Dictionary of the Lithuanian Language.